eu4journalists

Žemės ūkis – žvejyba - maistas

3. Maisto sauga

Temos

• Maito produktų paruošimo grandinė (atsekamumas nuo stalo iki ūkio)
• Susirūpinimas dėl pesticidų naudojimo
• Aštrėjantys debatai dėl genetiškai modifikuoto (GM) maisto
• Gamtos mokslų taikymas augalininkystėje (pvz. sodinukų auginime)
• Ar pakankamas produktų ženklinimas?
• Nutukimo, ypač vaikų, plitimas

Maisto politika apima daugelį klausimų, įskaitant produktų saugos ir kokybės reikalus, aplinkos apsaugą, žemės ūkį ir žuvininkystę, vartotojų švietimą, mokslą ir tyrimus (įskaitant GM organizmų ), teisinius ir ekonominius aspektus, tokius kaip kainodara ir pakavimas. Taigi, ši politika priskiriama ne vienam Europos Komisijos departamentui.

Sąjunga jautriai reaguoja į visuomenės susirūpinimą dėl maisto saugos, ypač po to kai plačiai buvo nušviestas sąmyšis, kilęs dėl karvių kempinligės (BSE), snukio ir nagų ligos (kuri pirmiausia pasireiškė JK), paukščių gripo protrūkių bei dioksinu užteršto maisto.

2002 m. buvo atlikta nuodugni šios srities teisės aktų peržiūra, iš naujo pabrėžiant gyvulių pašaro svarbą, kadangi užteršti pašarai sukėlė daugelį pastarojo meto sąmyšių dėl maisto kokybės. 2005 m. buvo įdiegti vadinamieji atsekamumo reikalavimai, 2006 m. papildytos higienos taisyklės. Be to, ES priėmė tikslinius teisės aktus dėl daugelio maisto saugos klausimų, pavyzdžiui pesticidų naudojimo, maisto papildų, dirbtinio kaloringumo, antibiotikų ir hormonų naudojimo maisto gamyboje, taip pat produktų sąlyčio ruošimo, pavyzdžiui pakavimo grandyje, griežtų reikalavimų produktų pateikimui į rinką, įskaitant ženklinimą ir genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) panaudojimo žymėjimą.

Vykdydama vadinamąją “nuo fermos iki šakutės” politiką, Sąjunga ėmėsi įgyvendinti daugelį priemonių prieš ligas ir maisto užteršimą, taip apsaugančių Europoje tiekiamą maistą. Vyrauja principas, kad reikia taikyti integruotas priemones visai maisto paruošimo grandinei nuo ūkio iki stalo, įskaitant pašarų gamybą, pirminę žaliavų gamybą, maisto perdirbimą, sandėliavimą, transportavimą ir pateikimą mažmeninei prekybai. Šių principų įgyvendinimas praktikoje remiasi trimis ramsčiais: teisės aktais dėl saugaus maisto ir gyvūnų pašarų, patikimų mokslo žinių pasitelkimu priimant sprendimus ir tinkamu taisyklių vykdymu.

Europos maisto saugos tarnyba European Food Safety Authority (EFSA) Parmoje, Italijoje, atlieka nepriklausomus, viešus, mokslinius vertinimus dėl žinomų ir naujai atsirandančių rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, 2007 m. pavasarį Europos Komisija paprašė EFSA patarimo dėl gyvūnų klonavimo maisto saugos tikslais pasekmių. Taip pat į EFSA kreipiamasi rengiant teisės aktų projektus, ji pataria politikams tais atvejais, kai kyla sąmyšiai dėl maisto saugo.

Kad galėtų greitai reaguoti į iškilusias maisto saugos problemas, ES veikia greitojo įspėjimo sistema. Kiekvienos ES šalies vyriausybė turi ankstyvojo įspėjimo sistemą tiems atvejams, kai yra kyla pavojus dėl nesaugaus maisto ar pašaro, galinčio kelti grėsmę vartotojų sveikatai. Tokiu atveju vyriausybė įspėja Komisiją, kuri veikia kaip pranešimų sistema visos ES mastu. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais ši sistema buvo pasitelkta valstybėje narėje aptikus GM kukurūzus.