eu4journalists

Žemės ūkis – žvejyba - maistas

2. Bendra žvejybos politika (BŽP)

Temos

• Žuvų išteklių mažėjimas ir pernelyg dideli laivynų pajėgumai
• Nykstančios žuvų rūšys
• Ar gali žuvininkystės ūkiai išgelbėti žuvininkystės pramonę?
• Laukinių žuvų užteršimo smulkiais vandenų gyviais poveikis
• Alternatyvių verslų poreikis tradicinėse žvejų bendruomenėse
• Būtiniausios išteklių išsaugojimo priemonės įtraukiant ne ES valstybes
• Kova su nelegalia žvejyba

ES turi antrą pagal dydį žvejybos laivyną pasaulyje, po Kinijos. Laivynu, kurį sudaro daugiau kaip 91 000 laivų, ES kasmet sugauna daugiau kaip 7,5 mln. tonų žuvies ir smulkiųjų vandens gyvūnų. Pasak Europos Komisijos, žvejyba ir akvakultūrinė veikla sukuria labai reikalingas darbo vietas pakrančių zonose ir skatina gerovę žvejybiniuose ES regionuose. Ši pramonė turi didelį socialinį ekonominį poveikį, todėl valstybės narės nuolat nesutaria dėl žvejybos teisių ir teritorinių vandenų. Kadangi pagrindinių žuvų rūšių ištekliai Europos vandenyse sumažėjo iki pavojingos ribos, tausojančios žvejybos klausimas išlieka prioritetiniu tiek politiniame, tiek praktiniame lygmenyje.

ES tenka atsakomybė, kad atsakingai būtų verčiamasi žvejyba ir akvakultūrine veikla bei 2002 m. reformuotos bendros žvejybos politikos priemonėmis būtų apsaugota žuvininkystės pramonės ateitis. Reformuota BŽP numato ilgalaikius subrendusių žuvų saugaus kiekio išsaugojimo ES vandenyse tikslus, išlaikant pusiausvyrą tarp žvejybos laivyno pajėgumų ir bendro žuvies populiacijos lygio, taip pat žvejybos taisyklių užtikrinimą vienodomis visoje ES sąlygomis.

Europos žuvininkystės fondą 2007 – 2013 m. laikotarpiui sudaro 3,8 mlrd. eurų, skirtų paremti tausojančią plėtrą žuvininkystės sektoriuje. Valstybės narės turi nuspręsti, kaip paskirstyti fondo lėšas skirtingiems prioritetams, tarp kurių ypač pabrėžiamas žuvų išteklių atkūrimo planų finansavimas, žvejyba vidaus vandenyse ir aplinkai draugiška akvakultūrinė veikla.

Geresnio bendradarbiavimo tarp atsakingų institucijų dėka pastaraisiais metais bendrų taisyklių taikymas tapo kur kas vienodesnis. Naujoji Bendrijos žvejybos kontrolės agentūra Community Fisheries Control Agency apmokys inspektorius ir koordinuos glaudesnį bendradarbiavimą tarp valstybių narių. Šiuo metu Briuselyje įsikūrusią agentūrą 2008 m. numatoma perkelti į jos nuolatinę vietą - didžiausią Europos žvejybos uostą Vigą, Ispanijoje.

Komisija teigia: “jūrų žuvys yra natūralūs, atsinaujinantys ir mobilūs ištekliai ir kartu bendras mūsų paveldas.” Prižiūrimi sveiki ištekliai gali atlaikyti nuosaikią žvejybą, tačiau tam būtina švari jūrinė aplinka. Žvejybą ir akvakultūrinę veiklą būtina reguliuoti tarptautinio bendradarbiavimo pagrindu, kad būtų užtikrintas nuolatinis išteklių atsinaujinimas ir jūrinės ekosistemos apsauga”.

Nors žvejyba ir aplinkosauga tam tikru mastu jau yra integruotos, dar didesnis užmojis yra integruoti visas politikos sritis, turinčias poveikį jūrinei aplinkai. Integruota politika sustiprintų įvairių šakų plėtros koordinavimą, pavyzdžiui, uostų plėtrą, gręžimo darbus ar vėjo jėgainių statybas atviroje jūroje. ES jau rengia Europos jūrinę politiką.