Transportas ir energetika
1. Pagrindiniai faktai
2007 m. sausį Europos Komisija paskelbė neturinčias precedento energetikos iniciatyvas, paraginusi 27 valstybių ES joms pritarti. Komisija iškėlė tikslą iki 2020 m. 30% sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą išvystytose pasaulio šalyse, ir ne mažiau kaip 20% - Europos Sąjungoje. Ragindamas pradėti “poindustrinę revoliuciją”, Komisijos Pirmininkas Jose Manuel Barroso kalbėjo: “Energetikos politika nuo pat Europos projekto pradžios buvo jo esminė sritis. Dabar ji vėl turi atsidurti dėmesio centre. Visos ES valstybės narės susiduria su klimato kaitos, didėjančios priklausomybės nuo importo ir aukštesnių energijos kainų iššūkiais.”
2007 m. ES valstybių ir vyriausybių vadovų pavasario susitikime Briuselyje buvo sutarta dėl tam tikrų teisiškai privalomų tikslų, tarp jų ne mažiau kaip 20% sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir 20% energijos išgauti iš atsinaujinančių šaltinių. ES jau deda pastangas, kad pasiektų jai Kioto protokolo iškeltus tikslus, tad sričių, susijusių su poveikiu aplinkai, tarp jų transporto ir energetikos, laukia nemaži iššūkiai.
Transporto ir energetikos sritims, kaip ir komunikacijų sričiai, būdingas labai didelio masto sujungtumas į tinklus. Ir globali ekonomika, ir Europos suvienijimas skatina dar glaudesnį jungimąsi į tinklus. Anksčiau transporto ir energetiniai tinklai būdavo organizuojami pagal nacionalinės politikos principus, ir tam, kad būtų sukurtas Europos tinklas, dar trūksta daugelio jungčių tarp šalių, o esamos neretai yra nepakankamo pajėgumo. Siekiant tokią padėtį taisyti, į Mastrichto sutartį buvo įtrauktos nuostatos dėl “transeuropinių tinklų” (TEN), energijos, transporto ir telekomunikacijų srityse sukūrimo. TEN finansuoja Europos Bendrija ir Europos investicijų bankas, taip pat struktūriniai fondai bei Sanglaudos fondas, kurie skiria lėšas atitinkamai skurdesnių Europos regionų vystymui ir Europos infrastruktūros integracijai.
Nors jau seniai egzistuoja europiniai teisės aktai, ir ES skiria finansavimą ir tranzito, ir energijos srityse, visaapimančios “Europos energijos politikos” kūrimui ES Taryba pritarė tik 2005 m. spalį Londone. 2006 m. kovą Komisija paskelbė Žaliąją knygą Europos saugios, konkurencingos ir tvarios energijos strategija. Po to sekė Europos Komisijos pasiūlymai, pavadinti Energetika besikeičiančiam pasauliui, sutapę laike su Barroso kalba 2007 m. sausį, kuriuos, kad įsigaliotų, turi patvirtinti ir Europos Vadovų Taryba, ir Europos Parlamentas. Pavasario viršūnių susitikimas tapo svarbiu žingsniu šiam tikslui įgyvendinti.
Nors užduotys yra konkrečiai skirtos energijos sektoriui, jos taip pat neatsiejamos nuo miestų plėtros ir keleivių bei prekių gabenimo, įskaitant įvežtinio organinio kuro tiekimus. 2007 m. pradžioje Komisija inicijavo Žaliąją knygą, skirtą Miestų transportui, kurioje bus išnagrinėti visi miesto transporto būdai, kad būtų nuspręsta, kaip ES gali padėti miesto transporto plėtrai, siejant ją su bendra Europos transporto politika.
Saugumas ir sauga
2001 m. rugsėjo 11 d. išpuoliai, taip pat išpuoliai Madride ir Londone, parodė, kokios teroristų pažeidžiamos yra transporto paslaugos, ir sustiprino būtinumą apsaugoti transporto infrastruktūrą nuo galimų užpuolimų. Energijos infrastruktūra taip pat yra labai patrauklus teroristams taikinys, kurio užpuolimas gali sukelti niokojančias pasekmes. Po 2001 m. ES sparčiai stiprino saugumą visoje Europoje. Buvo susitarta dėl bendrų oro uostų saugumo standartų, ir pati Komisija vykdo inspekcijas Europoje, papildydama nacionalinių inspektorių atliekamą oro uostų saugumo nuostatų kontrolę. Jūrų uostuose laivų inspekcijos, sukurtos tam, kad nesaugūs laivai nekeltų pavojaus Europos vandenims, dabar taip pat nustato ir potencialiai pavojingus krovinius. Šiuo metu Komisija veikia, siekdama paskatinti energetinių ir transporto tinklų saugumo koordinavimą visos ES mastu.
ES įkūrė tris - aviacijos, laivybos ir geležinkelių - saugos agentūras, susitarė dėl bendrų saugos standartų daugelyje sričių. Šios agentūros yra atsakingos už saugos taisyklių įdiegimą visoje Europoje ir padeda Komisijai kurti veiksmingesnius saugos standartus.