eu4journalists

Išorės santykiai - Prekyba – Parama vystymuisi

1. ES užsienio politika – apibrėžimas ir sritys

Turėdama teritoriją, nusidriekusią nuo Atlanto vandenyno iki Juodosios jūros ir apie 490 milijonų gyventojų, Europos Sąjunga tapo politiškai ir ekonomiškai nepaprastai įtakinga tarptautine veikėja. ES užsienio politikos galia išaugdavo po kiekvienos plėtros. Dabar turėdama dvidešimt septynias valstybes nares, Sąjunga yra įgaliota aktyviai veikti skirtinguose pasaulio regionuose.

Mastrichto sutartis (arba Europos Sąjungos sutartis) transformavo ekonomika grindžiamą Europos ekonominę bendriją (EEB) į politinį darinį, pajėgų tarptautinėje arenoje pateisinti didėjančius Europos lūkesčius. Siekiant palengvinti šį kompetencijos išplėtimą, sutartimi buvo įtvirtinta trijų ramsčių ES vidaus struktūra.

Europos Sąjungos struktūra:

• Pirmasis ramstis Europos Bendrijos (Europos Komisija )
• Antrasis ramstis Bendra užsienio ir saugumo politika (Europos Sąjungos Taryba )
• Trečiasis ramstis Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose (Europos Sąjungos Taryba )

ES užsienio politikoje pati Europos Sąjunga nėra juridinis asmuo. Tik pirmasis ES ramstis turi teisinį subjektiškumą, ir vienintelei Europos Komisijai tenka atsakomybė išorės politikoje atstovauti ES pasaulyje. Antrajame ir trečiajame ramsčiuose tebevyrauja tarpvyriausybiniai susitarimai, ir sprendimų priėmimas bei įgyvendinimas galiausiai priklauso nuo visų valstybių narių. Nepaisant to, veiksmai, kurių imasi Komisija, valstybės narės ir institucijos antrajame ir trečiajame ramstyje – visa tai kartu apibrėžia Europos Sąjungos užsienio politiką ir atstovauja ES interesams tarptautinėje politikos arenoje.

“Išorės santykių” sąvoka ES kontekste apima visus ES užsienio reikalų aspektus, išskyrus prekybą ir paramą vystymuisi.

Toliau bus paaiškinta Europos Sąjungos išorės santykių politikos sudėtinga struktūra ir jos turinys, kuriuos formuoja Komisija, Europos Parlamentas, Taryba ir valstybės narės.