Įmonės ir pramonė
1. Įmonių ir pramonės politika
Europos Sąjungos įmonių ir pramonės politika siekiama sudaryti palankią aplinką Europos verslui ir įmonėms, ekonominiam augimui, užimtumui ir gerovei. Jos pagalba stengiamasi sukurti sąlygas verslo skatinimui, kad verslai galėtų konkuruoti garbingomis ir lygiomis sąlygomis Europoje ir visame pasaulyje. Šia politika taip pat siekiama paversti Europą patrauklia vieta investicijoms bei darbui ir ypač remti žiniomis pagrįstas, novatoriškas pramonės šakas.
Šia politika atsižvelgiama į atskirų pramonės šakų, tokių kaip maisto, informacijos technologijų ar automobilių gamybos specifinius poreikius, kartu užtikrinant strategiškai svarbių pramonės šakų, tokių kaip gynybos, aviacijos, biotechnologijų, chemijos, mechaninės inžinerijos, gerą funkcionavimą.
Europos Komisija pažymi integruotų politikos priemonių būtinybę tokioms skirtingoms sritims kaip prekyba, tyrimai, vidaus rinka, mokymai, informacinė visuomenė, regioninė plėtra, mokesčiai ir aplinkosauga, kad jos paskatintų žinių ir inovacijų panaudojimą visoje ES. Augimo labui turi būti pašalintos kliūtys konkurencijai ir iki minimumo sumažintas reguliavimas. Įmonių paprašyta įsipareigoti tausojančiai plėtrai, įgūdžių lavinimui, racionaliam gamtos išteklių panaudojimui, skurdo mažinimui ir pagarbai žmogaus teisėms.
2000 m. kovą Lisabonos susitikimas nubrėžė naują svarbiausią kryptį šioje srityje. Jis paskelbė tikslą iki 2010 m. paversti ES “tkonkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje, kuri užtikrina tausojantį augimą su daugiau ir geresnių darbo vietų ir didesne socialine sanglauda” .
Europos Vadovų Taryba Geteborge šią strategiją papildė aplinkosaugos dimensija, kad Europoje būtų paskatinta tausojantis augimas.
2006 m. gruodį iš naujo buvo paskelbta ES Lisabonos proceso užimtumo ir augimo strategija. Ta proga Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso pasakė: “Europa pasitinka permainas, kurios dabartinį ekonomikos pakilimą gali paversti paskutiniu. Norint pasiruošti globalizacijai, kiekviena valstybė narė turi pati pasirinkti priemones ir jas vykdyti visu pajėgumu.”
Komisijos duomenimis, struktūrinių permainų pastangos pradeda duoti vaisių valstybių narių ekonomikoms. Įsibėgėja tyrimai, technologijų plėtra ir inovacijos, naikinami biurokratiniai trukdžiai, gerinamas reguliavimas ir verslo aplinka, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms.
Išmatavus inovacijų rodiklius, per paskutinius 5 metus pastebimas lėtas atotrūkio inovacijų srityje mažėjimas nuo JAV (žiūrėkite Europos inovacijų švieslentę 2006) . Suomija, Švedija, Danija ir Vokietija buvo įvardintos kaip inovacijų lyderės ne tik tarp ES valstybių narių, bet ir visame pasaulyje, šioje srityje jos dirba žymiai geriau ir investuoja žymiai daugiau negu inovacijų srities vidurkis.
Komisijos Įmonių ir pramonės reikalų GD išvardija šiuos pagrindinius tikslus: - remti Lisabonos strategiją - šalinti Europoje kliūtis verslumui ir skatinti potencialius verslininkus - puoselėti technikos sferoje inovacijas, kaip mokslinių tyrimų tąsą ir verslo procesą - didinti vidaus rinkos efektyvumą, ypač naujosiose valstybėse narėse - stiprinti Europos pramonės konkurencingumą pasaulyje tausojančios plėtros pagrindu.
ES gina tokią politiką, kurioje reguliavimas gamybai ir produkcijai nustatomas įmonėms tik tuo atveju, kai tai yra absoliučiai būtina. Tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui farmacijos srityje, reikalaujama išankstinio aprobavimo produktui, kad jį galima būtų pateikti į rinką.
Griežtos taisyklės taip pat taikomos chemijai. 2006 m. gruodį buvo patvirtintas ilgai lauktas kompromisas dėl vadinamosios REACH – chemijos produktų registravimo, vertinimo, tvirtinimo ir ribojimo direktyvos, kuri įsigalios nuo 2007 m. birželio. REACH paketas reikalauja, kad chemijos produktų gamintojai ir importuotojai teiktų duomenis apie 30 000 kasdienių produktų gamyboje naudojamų cheminių medžiagų poveikį sveikatai ir saugai. Tai apima platų medžiagų ratą, nuo žaislų gamyboje naudojamų plastikų, mobiliųjų telefonų ir namų apyvokos daiktų, iki chemikalų, naudojamų valymo priemonėse, dažuose ir tekstilėje.
Visos medžiagos turi būti užregistruotos daugiau kaip 11 metų laikotarpiui naujoje Europos Chemijos Agentūroje (ECHA) Helsinkyje. Agentūra koordinuos įtartinų cheminių medžiagų išsamų vertinimą ir tvarkys viešą jų duomenų bazę, kurioje vartotojai ir specialistai galės rasti informaciją. Darbas bus pradėtas nuo labiausiai toksiškų ir dažniausiai naudojamų cheminių medžiagų. Jeigu paaiškės, kad vietoje jos gali būti naudojama saugesnė medžiaga už pagrįstą kainą, toksiškesnė medžiaga turės būti pakeista. Gamintojams tenka atsakomybė už įrodymą, kad produktai yra saugūs. Tikimasi, kad REACH sustiprins vartotojų sveikatos apsaugą ir turės teigiamą poveikį aplinkai, tuo pat metu sustiprins inovacijas ir konkurencingumą ES chemijos pramonėje.