eu4journalists

Aplinka

4. REACH – Perdirbimas ir atliekų prevencija – Švarus oras

REACH

Ilgai lauktas kompromisas dėl REACH – cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, leidimo ir ribojimo – buvo pasiektas 2006 m. gruodį, ir įsigalios 2007 m. birželį.

REACH paketas reikalauja, kad chemikalų gamintojai ir importuotojai pateiktų duomenis apie maždaug 30 000 cheminių medžiagų, šiuo metu naudojamų kasdieniniuose gaminiuose, poveikį sveikatai ir saugumą. Tai pačios įvairiausios medžiagos – nuo plastmasių, naudojamų žaislų, mobilių telefonų ir namų apyvokos daiktų gamybai iki chemikalų, naudojamų valymo priemonėse, dažuose ir audiniuose.

Visas medžiagas per 11 metų reikės įregistruoti naujoje Europos cheminių medžiagų agentūroje (ECHA) Helsinkyje. Agentūra koordinuos nuodugnų įtartinų chemikalų įvertinimą ir tvarkys viešą duomenų bazę, kurioje vartotojai ir profesionalai galės rasti informaciją. Darbas prasidės nuo toksiškiausių ir dažniausiai vartojamų chemikalų. Jeigu saugesnės medžiagos galės būti saikingai naudojamos, tai toksiškesnės turės būti pakeistos. Prievolė įrodyti savo gaminių saugumą tenka gamintojams.

REACH dėka tikimasi pagerinti ES piliečių sveikatos ir aplinkos apsaugą, ir kartu padidinti ES cheminių medžiagų pramonės inovacinį pajėgumą ir konkurencingumą.

Perdirbimas ir atliekų prevencija

Europos Sąjungoje kasmet susidaro 1,3 mlrd. tonų atliekų. Iš to skaičiaus apie 40 mln. tonų yra pavojingos medžiagos. Kiekvienas ES pilietis kasmet vidutiniškai sukuria daugiau kaip 500 kilogramų atliekų, tačiau mažiau kaip trečdalis savivaldybių atliekų yra perdirbama ir beveik pusė patenka į sąvartynus.

Nepaisant augančio atliekų kalno, europiniai sprendimai atliekų klausimu ilgai buvo fragmentiški. Nuo aštuntojo dešimtmečio buvo sukurta apie tuziną neveiksmingų direktyvų. Tačiau 2005 m. gruodį Europos Komisija pristatė Teminę atliekų prevencijos ir perdirbimo strategiją, naują požiūrį į atliekų tvarkymą, kuriame atsižvelgiama į visą kiekvieno gaminio gyvavimo ciklą. Tuo siekiama apriboti atliekų susidarymą ir suteikti postūmį jų perdirbimui ir panaudojimui, kuriant perdirbtų medžiagų rinką.

Kaip naujosios strategijos pirmą žingsnį Komisija pasiūlė peržiūrėti 1975 m. Bendrąją atliekų direktyvą, įtraukiant gyvavimo ciklo aspektą į atliekų politiką, nacionalines atliekų prevencijos programas, perdirbimo rinkos pertvarką, tokių ekonominių priemonių, kaip sąvartynų mokesčių valstybėse narėse, propagavimą ir atliekų teisės aktų modernizavimą.

2006 m., svarstydama aplinkos direktyvos peržiūrą, ES Aplinkos Taryba pabrėžė, kaip svarbu minimizuoti atliekų susidarymą ir atsižvelgti į atliekų prevenciją tokiose srityse kaip gaminių politika ir elektros prietaisų ekologinis projektavimas.

2007 m. vasarį Europos Parlamentas pareikalavo nustatyti privalomas atliekų mažinimo užduotis ir įvesti penkių lygių atliekų hierarchiją, teikiančią prioritetą prevencijai, pakartotiniam panaudojimui ir perdirbimui, o ne sąvartynams. Parlamentas nori, kad iki 2012 m. atliekų gaminimas stabilizuotųsi 2008 m. lygyje, o nuo 2020 m. pradėtų mažėti. 2020 m. 50 procentų savivaldybių kietųjų atliekų turės būti perdirbama.

ES atliekų politikos aptarimas tęsiasi. Lieka neišspręstas ypač keblus klausimas, ar atliekų deginimas turėtų būti iš “šalinimo” perkvalifikuotas į “panaudojimą” elektros gamybai.

Švarus oras

Europos Komisijos vertinimu, oro tarša dėl itin smulkių dulkelių ir ozono 2000 m. tapo 370 000 mirčių Sąjungoje priežastim. 2005 m. Komisija pristatė savo Teminę oro taršos strategiją – kurios dėka, kaip tikimasi, mirčių dėl oro taršos skaičius 2020 metais sumažės iki 230 000.

Strategijos centre – kaip iki 2020 m. sumažinti penkių pagrindinių teršalų ir pažemio ozono išmetimą:

• Kietosios dalelės – smulkios dulkelės, išmetamos tiesiogiai, pvz. iš automobilių, arba susidarę cheminės reakcijos metu, yra didžiausias oro taršos keliamas pavojus žmogaus sveikatai
• Amoniakas – išskiriamas daugiausia iš gyvulinių atliekų ir trąšų
• Azoto oksidai – sukelia rūgštų lietų, ežerų uždumblėjimą ir pažemio ozoną
• Sieros dioksidas – susidaro deginant anglį ir naftą
• Nepastovūs organiniai junginiai – išsiskiria iš dažų, tirpiklių, transporto degalų; tai pagrindinis pažemio ozono komponentas Pažemio ozonas – susidaro iš azoto oksido ir nepastovių organinių komponentų, potencialiai mirtinas žmonėms ir didžiulės taršos miškuose ir žemės ūkyje priežastis

Komisija siekia nustatyti oro taršos standartus, kurių laikytųsi kitos pasaulio šalys, dėl to ES verslas švaresnių technologijų dėka galėtų įgyti konkurencinį pranašumą.

Strategijos kaštai iki 2020 m. vertinami 7,1 mlrd. € kasmet. Tačiau Komisijos Aplinkos generalinis direktoratas (GD) vertina, jog dėl naudos sveikatai, įskaitant priešlaikinių mirčių skaičiaus sumažėjimą, mažesnį dėl ligos praleistų darbo dienų skaičių ir išaugusį darbo našumą, taip pat mažesnį hospitalizavimų skaičių, kasmet bus sutaupomi ne mažiau kaip 42 mlrd. €.

2007 m. ES buvo svarstoma su tuo susijusi nauja Aplinkos oro kokybės direktyva.