eu4journalists

Moksliniai tyrimai

4.Naujos ribos

Europos Komisijos Mokslinių Tyrimų generalinio direktorato (GD) Mokslinių tyrimų informacijos centras Research Information Centre suteikia tiesioginį priėjimą prie šimtų straipsnių apie pažangiausias technologijas ir mokslo projektus, šiuo metu vykdomus ES.

Naujausios sėkmės istorijos pasakoja, kaip Europos kompiuterių sektoriaus “sunkiasvoriai” sukūrė TALOS susivienijimą, kad paspartintų inovacijas per Europos aukšto lygmens kompiuterijos (HPC) sprendimus didelio masto supergalingų kompiuterių sistemoms; kaip kuriami “protingi” ir funkcionalūs audiniai kosmetikai, taikomi net medicinoje; ir kaip ECONOGENE projektas remia piemenų bendruomenes kaimo vietovėse, atlikdamas gyvulių genofondo analizę.

Tarptautiniais poliariniais metais, 2007-2009 m., ES moksliniai tyrimai parodė, kokia pažanga padaryta, siekiant suvokti poliarinių regionų svarbą klimato kaitai ir aplinkai. Poliarinės aplinkos ir klimato ataskaitoje aiškinami daugiau kaip 60 tyrimų projektų, vykdytų pastaruosius dešimt metų, rezultatai tokiose srityse kaip klimato sistema, aplinka ir sveikata, gamtiniai pavojai, gamtiniai ištekliai ir tyrimų infrastruktūra. EPICA projektas parodė, kad anglies dvideginio lygis yra didžiausias per 650 000 metų, kas kelia susirūpinimą dėl pasaulinio atšilimo intensyvumo ateityje. DAMOCLES projektas tyrė ledo dangos mažėjimo Arktyje poveikį žmonėms ir aplinkai. Jo suteikti duomenys bus neįkainojami prognozuojant ledynų tirpimo pasekmes, projektas taip pat sukūrė naujų priemonių, panaudojamų atšiauriomis Arkties sąlygomis.

Tarp ateities energijos formų, kurios remiamos finansuojant ES, yra branduolių sintezė, ekologiška ir tvari, tačiau technologiškai labai sudėtinga alternatyva šiuo metu atominėse jėgainėse naudojamam branduolio dalijimuisi. Žaliava, reikalinga kaip degalai sintezės reakcijai – sunkusis vandenilis (deuteris) ir litis – gamtoje aptinkami beveik neribotais kiekiais. Kadarašo (Cadarache) vietovėje pietryčių Prancūzijoje, netoli Liono rengiamasi pradėti ITER (International Thermonuclear Experimental Reactor) projektą. Bandomasis ITER reaktorius eksperimento tvarka realiomis sąlygomis gamins energiją termobranduolinės sintezės būdu.

Tikimasi, jog iki 2016 m. reaktorius bus parengtas darbui. Šios “ateities energijos” išbandymas taps tarptautiniu projektu, panaudosiančiu mokslines ir technines žinias iš Europos Sąjungos, Rusijos, Kinijos, Junginių Valstijų, Japonijos, Indijos ir Pietų Korėjos - atstovaujančias daugiau kaip pusei pasaulio gyventojų. Tam, kad ITER būtų vykdomas Europoje, ES sutiko padengti daugiau kaip pusę projekto parengimo kaštų. Šiuo metu trisdešimt metų truksiančio projekto kaina vertinama maždaug 10 mlrd. €. ITER pagal kainą nusileidžia tik Tarptautinei kosminei stočiai – pačiam brangiausiam tarptautiniam mokslo projektui.

Kosminė erdvė yra priešpaskutinė Europos Sąjungos mokslinių tyrimų riba. Per pastaruosius 40 metų Europa įgijo reikalingų technologinių žinių bei gebėjimų ir nacionaliniu mastu, ir bendradarbiaujant su Europos kosminės erdvės agentūra ESA. Bendra ES ir ESA programa apima raketas nešėjas ir tokias sritis kaip palydoviniai ryšiai, žmogaus skrydis į kosminę erdvę ir mikrosvarumas. Reguliariai rengiami ES ir ESA susitikimai ministrų lygiu.

Šios pramonės šakos, įskaitant gamintojus, paslaugų teikėjus ir operatorius, konkurencingumui palaikyti reikia naujų tyrimų ir technologijų. Dėl šios priežasties kosminė erdvė pirmąsyk kaip atskira tema buvo įtraukta į ES Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą. Taip siekiama paremti Europos kosminės erdvės programą, daugiausia dėmesio skiriant tokiems taikymams kaip “Visuotinė aplinkos ir saugumo stebėsena” (GMES), kurie naudingi piliečiams ir Europos kosminės erdvės pramonės konkurencingumui. Praktinių kosminės erdvės tyrimų taikymų šalutiniai rezultatai atneša nemažos naudos piliečiams ir suteikia neįkainojamą impulsą aukštųjų technologijų visuomenei. 2007-2013 metais ES finansuos kosminės erdvės taikymų tyrimus, pasitarnaujančius Europos visuomenei, kosminės erdvės tyrinėjimui ir tokių kosminės erdvės taikymų, kaip biomedicina ir fizikos mokslai kosminėje erdvėje, rėmimui.

Nepriklausomai nuo to, ES vadovauja GALILEOprojektui, kuris skirtas naujos kartos palydovinei visuotinei padėties nustatymo sistemai. GALILEO apima ir nemažą skaičių taikymų – nuo efektyvesnio eismo reguliavimo iki paieškos ir gelbėjimo operacijų.