eu4journalists

Užimtumas – socialiniai reikalai – sveikata

1. Pagrindinės žinios

Temos:

• Konkurencingumo palaikymas globalioje ekonomikoje
• Užimtumo, sveikatos ir socialinės iniciatyvos kaip Lisabonos strategijos tąsa
• Darbo rinkos restruktūrizavimas

Europos Sąjungos ekonomika yra didžiausia pasaulyje. ES dėmesys ekonomikos augimui devintajame ir dešimtajame dešimtmečiais suteikia postūmį naujajame tūkstantmetyje siekti didesnių tikslų, galinčių suteikti tvarų augimą, socialinę lygybę, geresnę piliečių sveikatą ir socialinį gerbūvį. Europos Sąjunga įvairiomis politikos priemonėmis ir iniciatyvomis siekia teisingos pusiausvyros tarp konkurencingumo globalioje ekonomikoje ir būtinybės užtikrinti piliečiams padorias darbo ir gyvenimo ir sąlygas. Tačiau kiekviena valstybė narė turi savo vidaus politikos priemones užimtumo ir socialiniais klausimais, todėl Mastrichto sutartyje įtvirtintas subsidiarumo principas suvaržo Europos Sąjungos galimybes spręsti tam tikrus, valstybėms narėms itin svarbius klausimus. Iš esmės už sveikatos ir socialinių reikalų politiką atsako valstybės narės nacionaliniu mastu.

Europos Sąjunga, kaip tokia, atlieka daugiau koordinavimo vaidmenį ir padeda valstybėms narėms siekti bendrų tikslų, įskaitant lygių galimybių, geresnių darbo sąlygų sudarymą, darbo saugos ir sveikatos klausimų sprendimą bei skatina užimtumo mobilumą. Plačiai nuvilnijusi baimė dėl maisto saugos, pastaraisiais metais suteikė papildomą postūmį imtis bendrų veiksmų, tačiau Sąjungos vaidmuo šioje srityje vis dar apsiriboja koordinavimu, komunikavimu ir parama moksliniams tyrimams. Tarp Europos Sąjungos laimėjimų šioje srityje galima paminėti naujų valstybių narių ir kandidačių priėmimą į Europos vaistų agentūrą (EMEA), taip pat nemažai priemonių, skatinančių ryšius tarp mokslininkų, žiniasklaidos ir visuomenės.

Dauguma naujausių iniciatyvų užimtumo, socialinių reikalų ir sveikatos srityje tęsia revizuotos Lisabonos strategijos ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos aspektų atnaujinimą. Lisabonos strategijos tikslas yra iki 2010 m. paversti ES „dinamiškiausia ir konkurencingiausia, žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje, garantuojančia tvarų ekonomikos augimą su daugiau ir geresnių darbo vietų ir didesne socialine sanglauda bei aplinkos apsauga.“

2004 m. Komisija paskyrė buvusį Olandijos Ministrą Pirmininką Wim Kok vadovauti Lisabonos strategijos peržiūros komitetui. Komitetas nustatė, kad įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus pasiekta mažai pažangos, ir kad Sąjunga išgyvena ekonomikos sąstingį. Buvo rekomenduota didesnį dėmesį skirti ekonomikos augimui ir užimtumo klausimams.

Kok pranešime išvardytoms problemoms spręsti Komisija inicijavo Partnerystės užimtumui ir augimui strategiją. Užimtumo srityje tikslas yra iki 2010 m. pasiekti bendrą 70% užimtumo rodiklį. Pagrindinės jos priemonės apima inovacijų skatinimą, daugiau ir geresnių darbo vietų kūrimą, darbo jėgos prisitaikymą, švietimo ir įgūdžių tobulinimą, investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, europinės infrastruktūros gerinimą, vidaus rinkos efektyvumo skatinimą ir geresnį reguliavimą.

2007 m. vasarį Komisijos paskelbtoje Bendroje užimtumo ataskaitoje pažymėta, kad nedarbas sumažėjo nuo 9,1% 2004 m. iki 8,8% 2005 m., o užimtumas 2005 m. išaugo 0,8%. Pranešime taip pat teigiama, kad norint iki 2010 m. pasiekti iškeltus tikslus, turi būti sukurta 22 mln. naujų darbo vietų. Greta Užimtumo ataskaitos buvo paskelbta Bendra socialinės apsaugos ir socialinio įtraukimo ataskaita, kurioje pabrėžiama „būtinybė siekti pažangos tokiose srityse kaip vaikų skurdas, aktyvus įtraukimas, pensinio aprūpinimo modernizavimas, sveikatos apsauga“. Socialinėje ataskaitoje teigiama, kad 2004 m. 16% ES piliečių gyveno ties skurdo riba, kuriai priskiriamos pajamos neviršija 60% vidutinių nacionalinių pajamų.

Naujas postūmis užimtumui ir augimui rodo teigiamus ženklus: 2006 m. užimtumas Europos Sąjungoje išaugo 1,4%.

Darbo rinkos restruktūrizavimas yra globalios konkurencijos, pasikeitusių tam tikrų užimtumo sektorių, darbo rinkos pobūdį keičiančių technologijų ir daugelio kitų faktorių pasekmė. Norėdama prisitaikyti prie šių permainų, ES privalo restruktūrizuoti darbo rinką, kad paskatintų įmones ir konkurenciją. Tam naudojamos įvairios restruktūrizavimą palengvinančios politikos priemonės, sutelktos Restruktūrizavimo uždavinyne ir paskelbtame Restruktūrizavimo forume. Šios politikos priemonės numato:

• Teisės aktų, palengvinančių integracijos su globalia ekonomika, priėmimą, įskaitant bendrovių pertvarkymą ir socialinio dialogo įgyvendinimą, taip pat Pramonės ir įmonių politiką, kuri paspartintų ekonominę ir technologinę plėtrą bei nuspėtų pokyčius
• Veiksmingą Užimtumo politiką, kuria stiprinama darbo rinka, gerinamos darbuotojų prisitaikymo ir investavimo į žmogiškąjį kapitalą sąlygos
• ES finansavimą
• Konkurencijos politiką, įskaitant valstybės paramos ir susijungimų kontrolę
• ES išorės politiką sąveikai su partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis

Du kertiniai ES užimtumo ir socialinės politikos akmenys yra Europos Užimtumo strategija, skirta darbo vietų kūrimui ir darbo rinkos reformoms, bei Socialinė darbotvarkė, skirta užtikrinti, kad ES augimo naudą pajustų kiekvienas visuomenės narys ir kiekvienas Europos Sąjungos regionas.