eu4journalists

Švietimas - jaunimas - kultūra

1.Link 2010 metų švietimo ir mokymo

Stefan Wolff, Batho universiteto politinių mokslų profesorius, yra kalbėjęs apie “tikro europiečio” tapatybės pradžią. Wolff pranašavo, kad artimiausiais metais Europa turės vadovus, kurie “mažiau vaidysis savo šalyse, mažiau kaltins Briuselį ir bus vieningesni kurdami ES politiką”. Pažymėtina, jog Wolff šiuos ateities vadovus pavadino “Erasmus karta”, pagal populiarią ES aukštojo mokslo ERASMUS programą.

Per 20 metų nuo ERASMUS pradžios daugiau kaip 1,2 mln. studentų išvyko į programos šalis dalyves gyventi ir studijuoti. Dėl to šie studentai turi konkurencinį pranašumą darbo rinkoje, nes yra atviri kitoms ES kultūroms ir kalboms, išsiskiria iškiliu ir tarptautiniu mastu pripažįstamu išsilavinimu bei kosmopolitiškos ES žinių visuomenės, kurią įkūnys ateities ES, požymiais.

Svarbus žingsnis Europos švietimo raidoje buvo žengtas 1998 m., kai Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Italijos švietimo ministrai pasirašė Sorbonos deklaraciją dėl aukštojo mokslo harmonizavimo. Šie ketinimai kitais metais buvo išplėsti Bolonijos universitete, seniausioje nuolat veikiančioje Europos aukštojo mokslo institucijoje, paskelbus Bolonijos deklaraciją. Deklaraciją pasirašiusios 29 Europos valstybės pradėjo vadinamąjį Bolonijos procesą, kuriuo siekiama sukurti Europos aukštojo mokslo erdvę (EHEA).

Ilgainiui Bolonijos procesą papildė vėlesni Europos švietimo ministrų susitikimai ir įvairi Europos Komisijos veikla.

• 2001 m. Prahos deklaracija – papildė Bolonijos procesą trimis elementais, tarp jų mokymosi visą gyvenimą, studentų dalyvavimo ir Europos aukštojo mokslo erdvės pavertimo patrauklia ir konkurencinga likusiame pasaulyje koncepcijomis.
• 2003 m. rugsėjo Berlyno susitikimas – dalyvaujant 40 šalių atstovams, pabrėžta, jog aukštasis mokslas yra viešoji prievolė su ryškiu socialiniu matmeniu; nustatė -_2005 m. galutinį terminą bakalauro ir magistro laipsnių kokybės standartų sistemai ir laipsnių bei studijų tarptautinio pripažinimo sistemai sukurti; nutarė siekti, kad EHEA būtų glaudžiau susieta su mokslinių tyrimų sektorium; paskelbė planus nacionalines paskolas ir subsidijas paversti mobiliomis; akcentavo dalyvavimą studentų organizacijose.
• 2005 m. gegužės 19-20 d. Bergeno susitikimas – patvirtino tikslus 2007 m. Londono susitikimui, tarp jų Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo tinklo (ENQA) ataskaitos standartų ir gairių įgyvendinimą ir nacionalinius švietimo pagrindus; bendrų įvairių šalių institucijoms laipsnių suteikimo ir pripažinimo gaires; galimybių naudoti lanksčius aukštojo mokslo metodus sudarymą, įskaitant ankstesnio mokymosi įvertinimus; aukštojo išsilavinimo Europos kvalifikacijų struktūros, pripažįstant tris išsilavinimo lygius: pirmo laipsnio, magistro ir filosofijos daktaro (PhD).

Šiandien svarbiausias Europos Sąjungos prioritetas yra turėti konkurencingiausią ir dinamiškiausią pasaulyje žiniomis grindžiamą ekonomiką, gebėti palaikyti tvarų jos augimą, kuriant daugiau ir geresnių darbo vietų ir didesnę socialinę sanglaudą (Europos Vadovų Taryba, Lisabona, 2000 m. kovas). Europos vyriausybės suprato, kad norint pasiekti šį tikslą reikia iš esmės modernizuoti švietimo ir mokymo sistemas. 2002 m. jos iškėlė užduotį, kad iki 2010 m. Europa taptų pripažinta pasaulio lydere pagal švietimo ir mokymo sistemų kokybę. Švietimo ministrai sutarė dėl trijų svarbiausių tikslų, kuriuos piliečių ir visos ES labui reikia įgyvendinti iki 2010 m., vykdant Švietimo ir mokymo 2010 programą:

• pagerinti ES švietimo ir mokymo sistemų kokybę ir efektyvumą;
• užtikrinti, kad jos būtų prieinamos visiems;
• atverti švietimą ir mokymą platesniam pasauliui.

Kad būtų pasiekti šie tikslai, jie susitarė dėl trylikos konkrečių uždavinių, apimančių įvairius švietimo ir mokymo tipus ir lygius (formalų bei neformalų švietimą ir neformalų mokymąsi), skirtų mokymosi visą gyvenimą principui įgyvendinti. Sistemas reikės pagerinti visomis kryptimis: mokytojų profesinio rengimo; pagrindinių įgūdžių; informacinių ir ryšių technologijų integravimo; investicijų efektyvumo; kalbų mokymosi; konsultavimo visą gyvenimą; sistemų lankstumo, kad mokymasis būtų prieinamas visiems, mobilumo, piliečių švietimo, ir kt.