eu4journalists

Svarbiausi veikėjai

3. ES institucijų aprašymas

Europos Parlamentas

Atstovaujantis 492 milijonams ES piliečių, Europos Parlamentas dalijasi įstatymų leidybos galia su Taryba. Tai vienintelė tiesiogiai renkama ES institucija. Parlamento sesijos daugiausia rengiamos Prancūzijos mieste Strasbūre, o atskiri posėdžiai vyksta Belgijoje, Briuselyje. EP nariai turi biurus abiejuose miestuose.

Parlamento nariai priklauso politinėms grupėms – jos organizuotos ne nacionaliniu, o politiniu principu. Pirmininkas, kurį iš savo narių dvejiems su puse metų išsirenka EP nariai, prižiūri visą Parlamento darbą ir atstovauja Parlamentui visuose išorės santykiuose.

Parlamento galia ilgainiui žymiai išaugo. Daugelyje sričių taikoma bendro sprendimo procedūra reiškia, kad Parlamentas gali blokuoti pasiūlytą teisės aktą, nors kai kuriose jautriose srityse jis tegali pareikšti savo nuomonę Tarybai. Parlamentui priklauso lemiamas žodis daugelyje ES metinio biudžeto išlaidų sričių.

Europos Parlamentui iš dalies tenka užduotis kontroliuoti 27 Europos Komisijos narius, kuriuos skiria Ministrų Taryba ir tvirtina Parlamentas. Komisijos nariai, kurių darbas yra prižiūrėti įvairias Europos Sąjungos veiklos sritis, reguliariai atsiskaito parlamentiniams komitetams. Parlamentas gali atleisti visą Komisiją, tačiau ne atskirus jos narius. Šia galia niekuomet nebuvo pasinaudota, nors keletą kartų grasinta tą padaryti. 1999 m. Jacques Santer vadovaujama Komisija atsistatydino prieš Parlamentui pasinaudojant šia galia, kai buvo apkaltinta piktnaudžiavimu savo veikloje, ypač nepotizmu. 2004 m. spalį naujasis Komisijos pirmininkas José Manuel Barroso ryžosi atšaukti savo pasiūlytą komandą, kad išvengtų galimo jos pralaimėjimo Parlamente. EP nariai, be kita ko, prieštaravo pasirinktai Rocco Buttiglione kandidatūrai į teisingumo, laisvės ir saugumo komisaro pareigas. Buvo pasiūlyta peržiūrėta kolegijos sudėtis, ir Parlamentas 2004 m. lapkričio 18 d. jai pritarė.

Europos Parlamento nariai (EP nariai), kurių iš viso yra 785, renkami tiesiogiai kas penkeri metai, tuo pačiu metu visose valstybėse narėse. Šalims atstovaujama maždaug proporcingai jų gyventojų skaičiui, nuo 99 EP narių iš Vokietijos iki penkių iš Maltos.

EP komitetai, kurie paprastai posėdžiauja Briuselyje, užsiima konkrečiomis dalykinėmis sritimis ir kruopščiai rengia Parlamento nuomones. Iš principo visi komitetų ir paties Parlamento posėdžiai yra vieši, tačiau dalis komitetų posėdžių vyksta uždarai.

Europos Sąjungos Taryba

Taryba yra pagrindinė Europos Sąjungos sprendimų priėmimo institucija, ji dalijasi įstatymų leidybos galia su Europos Parlamentu. Atstovaudami valstybėms narėms, nacionalinių vyriausybių ministrai ar vyriausybės padalinių pareigūnai renkasi, kad aptartų konkrečias temas. Oficialiai ji yra žinoma kaip „Europos Sąjungos Taryba“, tačiau kartais vadinama „Ministrų Taryba“.

Tarpvyriausybiniuose reikaluose, tokiuose kaip užsienio politika, Taryba veikia savo iniciatyva – čia Komisijos ir Parlamento vaidmuo yra ribotas. Tarybos susitikimai vyksta uždarai, tačiau per kelis pastaruosius metus buvo mėginta padidinti sprendimų priėmimo skaidrumą ir kai kuriuos susitikimus padaryti viešus. Visi Tarybos svarstymai pagal bendro sprendimo procedūrą yra atviri visuomenei.

Dauguma susitikimų vyksta Briuselyje; tačiau balandį, birželį ir spalį jie rengiami Liuksemburge. Retkarčiais jie gali vykti ir kitur, pvz., per JT ar PPO susitikimus. Tarybai iš eilės po šešis mėnesius pirmininkauja kiekviena valstybė narė – t. y., „pirmininkaujanti valstybė“, kuri nustato darbotvarkę. Ministrai pirmininkai renkasi keturis kartus metuose kaip Europos Vadovų Taryba ir nustato bendras ES veiklos gaires.

Tarybos sudėtys: Taryba renkasi devynių skirtingų sudėčių, priklausomai nuo nagrinėjamų temų. Visą Tarybos darbą rengia ir koordinuoja Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER), kurį sudaro valstybių narių nuolatiniai atstovai Briuselyje ir jų padėjėjai. Tarybos sudėtys:

• Bendrųjų reikalų ir išorės santykių
• Ekonomikos ir finansų reikalų
• Teisingumo ir vidaus reikalų
• Konkurencingumo
• Transporto, telekomunikacijų ir energetikos
• Žemės ūkio ir žuvininkystės
• Aplinkos
• Švietimo, jaunimo ir kultūros
• Užimtumas, socialinė politika, sveikatos ir vartotojų reikalai

Pirmininkaujanti valstybė: Tarybai po šešis mėnesius iš eilės pirmininkauja kiekviena valstybė narė pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį. Pirmininkaujanti valstybė vaidina esminį vaidmenį organizuojant institucijos darbą. Tai įstatymų leidybos ir sprendimų priėmimo proceso varomoji jėga; prireikus ji ieško valstybių narių kompromiso ir vykdo dėl jo derybas. Pirmininkaujanti valstybė organizuoja visus susitikimus ir jiems pirmininkauja.

Europos Vadovų Taryba yra valstybių narių ar jų vyriausybių vadovų ir Komisijos pirmininko susitikimas. Jame nubrėžiamos bendros politinės Europos Sąjungos veiklos kryptys. Europos Vadovų Tarybos susitikimai paprastai vyksta Briuselyje, Justus Lipsius pastate.

Tarybos generalinis sekretorius ir vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai padeda Tarybai užsienio politikos klausimais. Jis prisideda formuluojant, rengiant ir įgyvendinant europinius politikos sprendimus. Jis veikia Tarybos vardu vykdydamas politinį dialogą su trečiosiomis šalimis. Dabartinis generalinis sekretorius yra Javier Solana.

Europos Komisija

27-ių valstybių narių Komisiją sudaro 26 Komisijos nariai ir pirmininkas, kurie atsako už veiklą įvairiose srityse – tai įmonės ir pramonė, transportas, institucijų santykiai ir komunikacijos strategija, žemės ūkio ir kaimo plėtra ir daug kitų. Jiems visiems padeda pareigūnai iš kabinetų (privačių biurų) ir departamentų (arba generalinių direktoratų), dauguma kurių yra įsikūrę Briuselyje.

Komisijos narių kadencija yra penkeri metai. Komisijos pirmininką skiria valstybės narės bendru sutarimu, po to jį tvirtina Parlamentas. Tada išrinktasis pirmininkas ir vyriausybės sutaria dėl likusiųjų kandidatūrų. Visą kolegiją po „aprobavimo klausymų“ parlamentiniuose komitetuose tvirtina Europos Parlamentas. Šiuo metu visos 27 valstybės narės turi po komisarą, tačiau iki 2004 m. didžiosios valstybės narės turėjo po du.

Europos Komisija yra vienintelė ES institucija, galinti inicijuoti įstatymų leidybą. Tačiau prieš tai darydama ji turi pasitarti su interesų grupėmis ir ekspertais, kad būtų garantuota, jog bus deramai pasitarnauta Europos Sąjungos piliečiams. Ji reguliariai susitinka su nacionalinių vyriausybių ir jų agentūrų ekspertų komitetais, taip pat su įvairiausių sričių Europos lygmens atstovaujamosiomis organizacijomis - pramonės, viešųjų paslaugų, profsąjungų, vartotojų grupių, regioninėmis ir nevyriausybinėmis. Daugelis šių grupių yra įsikūrusios Briuselyje, kad galėtų paveikti Komisiją, nes žino, jog naujam teisės aktui yra lengviausia daryti įtaką dar prieš tai, kai jis bus oficialiai pasiūlytas.

ES teisės aktą priėmus, Komisija privalo užtikrinti, kad jis būtų tinkamai ir visiškai - ir per nustatytą laiką - įgyvendintas visose valstybėse narėse. Komisija (arba valstybės narės) gali Teisingumo teisme iškelti bylą valstybėms narėms už jų įsipareigojimų pagal ES teisę nevykdymą.

Generaliniai direktoratai yra Komisijos padaliniai, atliekantys praktinį darbą kiekviename politikos sektoriuje. Komisijai padeda valstybės tarnyba, kurią sudaro 36 generaliniai direktoratai (GD), įsikūrę daugiausia Briuselyje ir Liuksemburge. Didžiausi GD gali turėti tūkstantį valstybės tarnautojų, dirbančių konkrečiame sektoriuje.

Kitos ES institucijos

Teisingumo Teismas
Įsikūrusį Liuksemburge Europos Bendrijų Teisingumo Teismą sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos ES šalies, kuriems padeda aštuoni generaliniai advokatai. Jis yra visiškai nepriklausomas ir užtikrina, jog ES teisė būtų vienodai suprantama ir taikoma visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Konkrečiau, valstybių narių teismai turi kreiptis Teismą, kad šis priimtų sprendimus, kai nacionaliniai teisės aktai prieštarauja ES teisei. Į jį taip pat kreipiamasi dėl ginčų tarp įvairių ES institucijų ir valstybių narių sprendimo.

Svarbūs Teismo sprendimai pastaraisiais metais sustiprino įstatymų europinį matmenį tokiose srityse kaip aplinka, vartotojų apsauga, užimtumas ir laisvas prekių ir paslaugų judėjimas Europos Sąjungos viduje. Taigi Teismas vaidina vis svarbesnį vaidmenį, kadangi vis daugiau įstatymų pereina per šią sistemą ir daro poveikį ES piliečiams.

Bet kuris Europos pilietis ir bet kuri jos organizacija gali kreiptis į Teismą dėl teisės akto, kuris juos tiesiogiai paliečia. Pirmosios instancijos teismas buvo įsteigtas 1989 m.

Audito Rūmai
Svarbiausias Europos Audito Rūmų, taip pat įsikūrusių Liuksemburge, uždavinys yra užtikrinti, kad ES leistų savo pinigus kaip galima efektyviau. Kaip rašoma Rūmų tinklalapyje, "Rūmai tikrina, ar finansinės operacijos buvo tinkamai įformintos, teisėtai ir tvarkingai vykdomos ir administruojamos siekiant, kad būtų užtikrinti taupumas ir efektyvumas."

Jie didžiuojasi esantys Europos Sąjungos „finansinė sąžinė“, kadangi seka, kaip vykdomas ES biudžetas ir užtikrina, kad Europos Komisija jį deramai administruotų. Remdamasis Audito Rūmų ataskaitomis, Europos Parlamentas suteikia Komisijai galutinį leidimą vykdyti kiekvieną metinį biudžetą.

Europos ombudsmenas
Europos ombudsmeną skiria Europos Parlamentas skundams dėl Europos institucijų blogo administravimo nagrinėti. Bet kuris ES pilietis, ES įsikūrusi kompanija ar organizacija gali prašyti ombudsmeno ištirti kurį nors konkretų atvejį. Ombudsmeno būstinė yra Strasbūre.

Finansiniai organai

Europos centrinis bankas
Europos centrinis bankas (ECB), įsikūręs Frankfurte, yra visų euro zonos šalių centrinis bankas. Jis nustato palūkanų normas ir atsako už pinigų politiką. Jo valdančiąją tarybą sudaro visų euro zonos nacionalinių centrinių bankų valdytojai ir vykdomoji valdyba. Valdybą sudaro Banko pirmininkas, jo pavaduotojas ir dar keturi nariai. Valdybos narius skiria Taryba, jie, be kita ko, atsako už palūkanų normų nustatymą kiekvieną mėnesį rengiamų posėdžių metu.

Europos investicijų bankas (EIB)
EIB, įsikūręs Liuksemburge, teikia paskolas ir garantijas ES menkiau išvystytiems regionams. Jis taip pat finansuoja investicijų programas verslui, kad padidintų jo konkurencingumą.

Patariamosios institucijos

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (ESC arba EESC) kartais neoficialiai vadinamas „Ecosoc“ (nereikėtų jo painioti su JT Ekonomikos ir socialine taryba, kurios akronimas Ecosoc yra oficialiai vartojamas), yra konsultacinė arba patariamoji institucija, kurią sudaro įvairių interesų grupių atstovai. Daugiau kaip 200 jos narių priklauso tokioms Europos organizacijoms, kaip vartotojų grupės, ūkininkų ir profesinės sąjungos, taip pat darbdavių asociacijoms. Kiekvienai valstybei narei atstovauja tam tikras skaičius narių (proporcingai jos gyventojų skaičiui). ES įstatymų leidybos proceso metu Komisija privalo atsiklausti Komiteto nuomonės apie daugelio sričių naujų teisės aktų pasiūlymus. Kaip ir Regionų komiteto atveju, EESC nuomonės nėra įpareigojančios, tačiau jis nagrinėja apie du trečdalius įstatymų leidybos pasiūlymų.

Regionų komitetas
Regionų komitetas (CoR) yra antroji „oficiali“ patariamoji institucija, patarianti Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai. Ji ES lygmenyje atstovauja vietos ir regionų bendruomenėms ir priartina Europos Sąjungą prie jos piliečių. CoR siekia atstovauti vietos ir regionų valdžios balsui ES institucijose. Jos 344 nariai priklauso valstybių narių savivaldybių ir regionų valdžiai. Jeigu ESC egzistuoja nuo pat Bendrijos įsteigimo 1957 m. (Romos sutartimi), tai CoR buvo įkurta tik 1994 m., pagal 1992 m. Mastrichto sutartį. Su Komitetu turi būti tariamasi dėl bet kurio įstatymų leidybos pasiūlymo, kuris galėtų turėti įtakos regionams, ypač tokiose srityse kaip sveikatos priežiūra, švietimas, transportas, užimtumas ir socialinė politika.

Kaip ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, CoR nuomonės nėra įpareigojančios.

Bendri institucijų organai

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba OLAF
OLAF iš pradžių buvo įsteigta kaip Komisijos vidinis padalinys kovai su sukčiavimu įgyvendinant ES programas ir politikos sritis. Dabar ji veikia kaip nepriklausoma tarnyba. Ji siekia glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinėmis kovos su sukčiavimu ir korupcija tarnybomis, kadangi didžiumą ES biudžeto faktiškai administruoja nacionalinės įstaigos.

Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras yra Europos Sąjungos institucijų ir kitų organų leidykla. Ji atsako už ES leidinių spausdinimą ir platinimą visoms žiniasklaidos priemonėms ir visais būdais.

Europos personalo atrankos tarnyba EPSO EPSO yra centrinis padalinys, organizuojantis “konkursus” įdarbinant ir parenkant personalą visoms ES institucijoms.

ES agentūros

Bendrijos agentūros yra organai, kuriems galioja Europos viešoji teisė, tačiau jos skiriasi nuo tikrųjų institucijų ir pačios yra juridiniai asmenys. Jos buvo įsteigtos labai specifinėms, techninėms, mokslinėms ar valdymo užduotims vykdyti.

CBendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) agentūros
Šiuo metu BUSP agentūros yra Europos gynybos agentūra, Europos Sąjungos saugumo studijų institutas ir Europos Sąjungos palydovų centras.

Policijos ir teismų bendradarbiavimo agentūros
Šiuo metu tokios agentūros yra Europos teisinio bendradarbiavimo skyrius (EUROJUST), Europos policijos koledžas (CEPOL) ir Europos policijos biuras (EUROPOL).